AŠ ČIA, VIEŠPATIE
Melstis – būti Dievo akivaizdoje
Mozės ryšys su Dievu buvo ypatingas. Jam Dievas buvo suteikęs ypatingą teisę: panorėjęs pasitarti su Viešpačiu Mozė galėjo ateiti į Susitikimo palapinę ir joje šnekučiuotis su Dievu „veidas į veidą, kaip žmogus kalba su savo bičiuliu“ (Iš 33, 11). Argi ir mes netrokštame panašaus Viešpaties artumo? Galbūt tokia Viešpaties artuma ir mums pasiekiama, nes Šventajame Rašte sakoma, kad visi mes Jį tikėdami „drąsiai ir su pasitikėjimu einame prie Tėvo“ (Ef 3, 12). Šventasis Raštas mus ragina ateiti „su tyra širdimi ir giliu tikėjimu“ (Žyd 10, 22).
Pirmuosiuose straipsneliuose kalbėjome apie maldą bendrąja prasme. Kalbėjome, koks Dievas yra, apie Jo didybę ir pagarbią baimę keliantį tobulumą, apie Jo troškimą, kad mes į Jį kreiptumės Tėve. Taip pat kalbėjome apie Dievo troškimą, kad ateitų Jo Karalystė ir būtų Jo valia kaip Danguje, taip ir žemėje. Rašėme, kad mūsų esybę Jis pripildo savo meilės, o tada Jo meilė iš mūsų liejasi kitiems. Ir šie meilės mainai yra pats didingiausias ir tinkamiausias Jo Karalystės statydinimo žemėje būdas.
Šiame straipsnelyje norime pateikti keletą praktinių minčių, tikimės, padėsiančių pajusti Viešpaties artumą ir patirti Jo meilę.
Tvarka ir nuostata
Maldai reikia tvarkos, nuoseklumo ir pastovumo. Tai itin svarbu, jei trokštame, kad mūsų malda būtų gera. Taigi turime stengtis kasdien atrasti laiko maldai. Tiksliau – nusistatyti kasdienį maldos laiką. Kitaip mūsų malda nebus pastovi. Daugeliui žmonių labiausiai tinka rytmetys, laikas prieš pradedant dienos darbus. Bet galima pamėginti pasirinkti kitokį laiką. Reikia atrasti tokį laiką, kuris mums geriausiai tinka.
Susikaupti maldai lengviau būtent jai skirtoje vietoje. Tai gali būti tylus kampelis namuose, pamėgtas klauptas bažnyčioje, suolelis netoliese esančiame parke ar takelis gamtoje, kur esame pripratę eiti pasivaikščioti. Atminkime – svarbu pasirinkti tokį laiką, kai mūsų veikiausiai niekas netrukdys, ir tokią vietą, kur niekas neblaškys mūsų dėmesio. Jėzus mokė: „Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje“ (Mt 6, 6).
Be tvarkos, dar svarbi ir nuostata. Pačioje maldos pradžioje turime deramai nuteikti savo širdį, tinkama linkme nukreipti mintis. Štai ką Mozė sakė Dievui: „Jei tu pats neitum kartu, neversk mūsų keltis iš šios vietos“ (Iš 33, 15). O šventasis Petras klausė Jėzaus: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“ (Jn 6, 68).
Tad melstis eik turėdamas vienintelį tikslą – rasti Viešpatį ir pasilikti su Juo. Sakyk Jam: „Tėve, aš čia, nes man reikia Tavęs. Aš čia, nes Tu esi Vienintelis, kuris gali man suteikti malonę išlaikyti ramybę ir įvykdyti Tavo valią.“
Garbinimas
O ką reikėtų daryti, kai jau pasirinkai tinkamą laiką ir vietą, kai nukreipei širdį ir mintis į Viešpatį? Tada imi garbinti Viešpatį. Tam dera pasitelkti psalmių ar paties Jėzaus žodžius. Gera giedoti mėgstamas garbinimo giesmes ar bent paklausyti garbinimo muzikos. Pasak šventojo Augustino, giedantys dvigubai meldžiasi. Kontempliuok Dievo kūrinijos grožį. Prisimink Dievo darbus tavo gyvenime. Įsimąstydamas ir gėrėdamasis kartok tikėjimo tiesas, kurias sužinojai iš Šventojo Rašto, skaitydamas krikščioniškas knygas ar rengdamasis sakramentams.
Garbink tobuląjį, galingąjį, amžinąjį, visur esantį, teisingąjį, gailestingąjį ir atjaučiantį Dievą. Garbink Jį, nes Jis tave myli. Garbink už darbus tavo ir tavo mylimų žmonių gyvenime. Garbink Jį už ištikimybę ir gerumą. Atsivertęs Bibliją leisk Dievo žodžiui įkvėpti tavo garbinimą. 100 psalmė padeda išlaikyti teisingą širdies ir minčių kryptį. 23 psalmė – neužmiršti Dievo meilės ir globos. 139 psalmė padeda garbinti Jį už išmintį ir ištikimybę.
Psalmių žodžiai tetampa tavo žodžiais. Kartok juos ir kartok, kad jie įsigertų į tavo širdį, kad joje apsigyventų. Ir pasijusi esąs arčiau Viešpaties. Širdyje pajusi ramybę, o ant Jo žodį kartojančių lūpų – Viešpaties meilės skonį. Rasis tikrumas, paguoda ir atvirumas Jo valiai. Iš tavo lūpų tarsi savaime plauks žodžiai: „Viešpatie, garbinu Tave už Tavo meilę; Jėzau, dėkoju, kad išvadavai mane iš nuodėmės; Tėve, trokštu Tau tarnauti.“ Trumpai tariant, pajusi vis labiau artėjantis prie Viešpaties.
Apšviesta vaizduotė
Kai tik pajusi Dievo akivaizdą, kviesk Dvasią prabilti į tavo širdį. Geriausias būdas – leisti Jai prabilti per vaizduotę mums apmąstant Šventąjį Raštą. Taigi skaitome Rašto pastraipą, galbūt vieną iš evangelijų pasakojimų ar ištrauką apie Dovydą ar Mozę. Skaityk įdėmiai, stengdamasis suvokti pasakojimą. Jei Biblijoje yra pastabų ir paaiškinimų, nepraleisk jų, jie gali praversti.
Tačiau negana tik suvokti tai, kas norima pasakyti tuo pasakojimu. Pasitelk vaizduotę. Mintimis nusikelk į pasakojimo laiką ir įsivaizduok pats esantis tos istorijos dalyvis, matantis visus įvykius savo akimis. Būk Paskutinės vakarienės svečias arba stovėk šalia Mozės, kai šis perskiria jūrą. Įsižiūrėk į žmonių veidų išraiškas ir jų gestus. Užuosk, kokie kvapai sklando ore. Palygink kitų veikėjų požiūrius, reakcijas su savo. Ką tu būtum sakęs ar daręs jų vietoje?
Vaizduotė apmąstomą Šventojo Rašto ištrauką padeda sugyvinti, padaro ją sava. Taip gimsta naujų įžvalgų apie Dievą ir Jo veikimo būdą. Vaizduotė – galingas įrankis, padedantis išvysti Jėzų ir šventuosius naujaip, naujos šviesos apšviestus. Šventasis Ignacas Lojola mėgo ištisas valandas vaizduotis, kaip gyveno Šventoji Šeima, kaip augino Jėzų. Jis dažnai sakydavo esąs labai laimingas vaizduodamasis save drauge su jais vaikščiojantį, pietaujantį ar besimeldžiantį.
Maldos eksperimentai
Štai ką pamėgink dabar. Atsiversk Šventojo Rašto palyginimą apie sūnų palaidūną (plg. Lk 15, 11–32). Įdėmiai porą kartų perskaityk pasakojimą. Turėk pieštuką ir popieriaus lapelį užsirašyti mintims. Atkreipk dėmesį į tėvo pašnekesius su abiem savo sūnumis. Pamėgink įsivaizduoti įtampą ir graužatį pražuvėlio sūnaus veide, skarmalais virtusius jo drabužius. Pamėgink išgirsti jo balso skambesį. Įsivaizduok sudvisusį jo kūno kvapą.
O dabar vaizduotėje išvysk, kaip atlėgsta jį kausčiusi įtampa, kaip jo lūpose sušvinta šypsena, išgirdus iš tėvo meilės ir svetingumo žodžius. Įsivaizduok nušvitusį tėvo veidą, jo ištiestas, apkabinti sugrįžusį sūnų pasiruošusias rankas. Jis, rodos, pamiršo, kad šis sūnus vėjais paleido dalį šeimos turto. Jam svarbu, kad sūnus sveikas parsirado namo. Ar šis vaizdas padeda tau geriau suvokti, kaip stipriai Tėvas myli tave ir kaip džiaugiasi, kai atgailodamas sugrįžti namo?
Toliau pamėgink įsivaizduoti perpykusį vyresnįjį sūnų. Žiūrėk, koks jis nepatenkintas. Tai matyti iš jo veido. Jo balse skamba kartėlis ir piktumas. Jis gūžiasi ir sykiu gniaužia kumščius. Jį slegia ir rūstina toks neteisingumas! Galiausiai įsiklausyk į tėvo balsą. Jis toks atjaučiantis, taip švelniai prašo vyresnėlį atleisti sugrįžusiam jaunėliui. Pažvelk – jo veidas susirūpinęs ir švelnus, jis stengiasi įtikinti savo sūnų nepavyduliauti ir verčiau pasigailėti brolio, užuot jį smerkus ir teisus.
Nuodugniai įsivaizdavęs visą šią istoriją prašyk Dvasią tau padėti susieti ją su savo gyvenimu, su savo ryšiu su Dievu. Kelias minutes pamąstyk apie visa tai.
Nesijaudink, jei į galvą neateis jokių įspūdingų ar nepaprastų minčių. Pirmiausia turime išmokti nuraminti savo širdį, nutilti. Kartais skirsime daugiau laiko garbinimui. O kartais Dievas mus mokys pasitikinčiai ir kantriai laukti. Meldžiantis svarbu neskubėti.
Perkeisti Jo šlovės
Šventasis Pranciškus Salezas iš tokios maldos gaunamas įžvalgas palygino su gėlių puokšte. Ji dienai bėgant mums vis primena Viešpatį, yra Jo buvimo su mumis ženklas. O ar ne toks maldos tikslas? Juk melsdamiesi leidžiame Tėvui keisti mūsų mąstymo ir veikimo būdą, kad jis vis labiau panašėtų į dangiškąjį.
Tad kai pajuntate, kad rūpinatės ne tik savimi, kad jums vis labiau rūpi ir kiti žmonės, žinokite, jog tai Šventoji Dvasia darbuojasi jus panašindama į Viešpatį. Kai suvokiate, kad tapote ramesni, dosnesni, kilnesni, kantresni, noriau dalijatės savo tikėjimu, atminkite, kad tai Dievo darbuotės jumyse vaisiai. Visus įvykius imame vertinti atmindami susitikimą su Dievu maldoje. O susitikimas su Juo paskatina mus trokšti būti dar panašesnius į Jį.
Tad naujaisiais metais skirkime laiko kasdienei maldai.
