Marija – mūsų lectio divina pavyzdys

Stephen J. Binz

Evangelijoje pagal Luką moteris minioje garsiai sušunka Jėzui: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“ Bet Jėzus atsako: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“ (Lk 11, 27–28). Taip, Marija nešiojo Jėzų savo įsčiose ir maitino Jį savo krūtimis. Bet dar svarbiau, kad ji klausė Dievo žodžio ir atsiliepė į jį savo gyvenime. Nuo jaunumės su savo kaimynais besimelsdama sinagogoje Marija mokėsi pasinerti į Dievo žodį ir leisti jam brandinti vaisių jos širdyje. Todėl kiekvienas galime mokytis iš Marijos klausytis, apmąstyti, medituoti, melstis, kontempliuoti ir liudyti Dievo žodį.

Marijai lankant savo vyresnę giminaitę, Elzbieta skelbia, jog Marija yra Dievo palaiminta dviem būdais. Pirma, ji palaiminta kaip Jėzaus motina: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!“ Antra, ji palaiminta kaip mokinės pavyzdys: „Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“ (Lk 1, 42. 45). Ir kaip motina, ir kaip mokinė Marija yra Žodžio Moteris.

Žodžio moteris

Daugelyje ikonų ir senoviniuose Apreiškimo Marijai atvaizduose ji vaizduojama laikanti ar skaitanti Šventąjį Raštą, kai angelas apsireiškia jai. Žinoma, Marijos iš Nazareto „žodis“ buvo Hebrajų Raštai, kuriuos dabartiniai krikščionys vadina Senuoju Testamentu.

Marija savo gyvenime klausėsi Raštų daugeliu skirtingų būdų. Neabejotina, kad jos tėvai mokė ją protėvių istorijos. Ji girdėjo žodį, skelbiamą ir giedamą Nazareto sinagogoje. Su šeima nukeliavusi į Jeruzalę švęsti žydų švenčių, Marija skelbiamą ir giedamą Raštą girdėdavo Šventykloje. Ji kasdien apmąstydavo Šventąjį Raštą ir melsdavosi pagal jį. Jos gyvenimas buvo persmelktas Toros, pranašų ir psalmių.

Marija, dėmesingai klausydamasi senųjų Raštų, pasirengė priimti naują angelo Gabrieliaus atneštą apreiškimą. Ji buvo žodžio moteris, todėl atpažino jai apsireiškusį angelą, nes jis buvo pasirodęs Danieliaus pranašystėse. Ji taip pat prisiminė, kad ir į kitus žmones iki jos buvo kreipiamasi žodžiais „Viešpats su tavimi“, kai jiems buvo patikimas ypatingas vaidmuo Dievo planuose. Kai Marijai buvo pasakyta, kad ji pagimdysianti sūnų, kuris bus vadinamas „Aukščiausiojo sūnumi“, ir kad Jis valdys „Dovydo soste“, ji prisiminė psalmes ir pranašus ir pamažu ėmė suprasti, jog iš jos gims Mesijas. Ji atpažino, jog Šventoji Dvasia nužengdavo ant tų, kurie buvo pašaukti perduoti Dievo žodį jos tautai, ir ji žinojo, kad Aukščiausiasis pridengė savo šešėliu naujai užbaigtą Šventyklą, padarydamas ją žemiškąja šlovingojo Dievo artumo vieta (plg. Lk 1, 26–35).

Marija, žodžio moteris, žinojo, kad Dievas šaukia ją dalyvauti nuostabiu būdu besiskleidžiančioje išganymo istorijoje. Kadangi ši ištikima Izraelio dukra visą savo gyvenimą klausėsi Dievo žodžio, ji atsivėrė Dievo valiai ir atsiliepė į ją visa širdimi: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Ir kaip lectio divina tradicijoje įprasta, Marija klausėsi Dievo žodžio, jį apmąstė ir maldingai atsiliepė Dievui.

Lectio divina pavyzdys

Būdama žodžio moteris, Marija mums rodo, kaip asmenišku, maldingu ir perkeičiančiu būdu klausytis Šventojo Rašto, kuris yra Dievo žodis. Jos gyvenimas iliustruoja kiekvieną lectio divina judesį: klausymąsi, apmąstymą, maldą, kontempliaciją ir liudijimą.

Pirma, Marija parodo mums, kaip klausytis laukiant. Namuose, sinagogoje ir Šventykloje Marija klausėsi Dievo žodžio ir stengėsi gyventi jo vadovaujama. Ji buvo atvira naujai prasmei, kurią šie įkvėptieji tekstai nuolatos teikia, įdėmiai klausydamasi Hebrajų Raštų ji pasirengė priimti naują Gabrieliaus atneštąjį apreiškimą. Marija pamažėl suprato, kad šventieji tekstai, kuriuos ji girdėjo visą gyvenimą, išsipildė joje ir jos Sūnuje. Marija ir mus moko, kaip klausytis Dievo žodžio laukiant, kad išgirstume, kai Dievas kreipsis į mus.

Antra, Marija mums rodo, kaip medituoti, apmąstyti teksto prasmę ir žinią. Luko evangelijoje sakoma: „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2, 19). Dievo žodžio saugojimas ir apmąstymas yra meditacijos esmė. Marija yra pavyzdinė izraelietė, nes ji apmąstė Šventąjį Raštą ir leido savo širdį ugdyti, keisti ir plėsti. Taip Marija teikia pavyzdį, kaip Dievo žodis gali ugdyti mūsų širdis, kai leidžiame jam gyventi mumyse ir veikti mūsų troškimus, įžvalgas ir sprendimus.

Trečia, Marija rodo mums, kaip melstis širdies malda. Marija klausėsi Dievo žodžio ir mokėsi jį apmąstyti, todėl ji galėjo maldoje atsiliepti visa širdimi: „tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Į savąją Magnificat giesmę Marija įpynė Izraelio pranašų bei psalmių žodžius, sujungdama juos su savo mintimis, jausmais, troškimais (plg. Lk 1, 46–55). Taip Marija moko mus, kaip praturtinti savo maldą įkvėptomis Dievo tautos maldomis.

Ketvirta, Marija mums rodo, kaip kontempliuoti, tyliai ilsintis Dieve. Ugdydama savo maldą pasinėrimu į Dievo žodį (ir labai artimu ryšiu su Jėzumi), Marija pasirengė tyliai ir imliai laukti kontempliatyvios maldos. Tad, Jėzui įžengus į dangų, Marija drauge su kitais mokiniais galėjo laukti Šventosios Dvasios: „Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei jo broliais“ (Apd 1, 14). Toks pasitikintis ir viltingas perkeičiančio Šventosios Dvasios veikimo laukimas yra kontempliatyvaus gyvenimo pavyzdys.

Galiausiai Marija parodo mums, kaip ištikimai liudyti kasdieniame gyvenime. Visas Marijos gyvenimas buvo atsakas į Dievo žodį. Nuo Nazareto iki Jeruzalės ji ištikimai liudijo žodį, kuriam ištarė savąjį „Taip, tebūnie.“ Net sunkiausiu metu, stovėdama po kryžiumi, Marija neatsisakė pasiryžimo gyventi visiškai atsivėrus Dievui.

Žodžio nešėjai

Kaip mūsų ištikimo liudijimo pavyzdys, Marija duoda mums žodžių, leidžiančių su pasitikėjimu liudyti žodį. Evangelijoje pagal Joną rašoma, kad Jėzaus viešosios tarnystės pradžioje Marija buvo su Juo Kanos vestuvių puotoje. Vynui išsibaigus, Marija tarnams liepė: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5). Ji žinojo, kad Jėzus perkeis paprastą vandenį į gyvą Dievo Karalystės vyną. Kaip mokinių motina po Jėzaus prisikėlimo, Marija vėl liepia daryti tai, ką Jėzus prašo iš mūsų. Ji žino, kad būti žodžio vykdytoju ir darbuotis su pasitikinčiu klusnumu atsiliepiant į kvietimą yra kelias, vedantis į mūsų gerovę bei laimę. Jei būsime ištikimi liudytojai, Jėzus mus panaudos kaip įrankius savo Karalystei statydinti. Jėzus mus gali padaryti savo mokiniais ir liudytojais pasaulyje.

Marija priėmė žodį į savo širdį ir maitino jį visa savo esybe, todėl gali gimdyti Žodį pasauliui. Kristaus gimimu, pasak Evangelijos pagal Joną, „Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14). Kaip gera dirva, priimanti sėklą, maitinanti ją, kol sudygsta ir subręsta, Marija klauso žodžio, priima jį, apmąsto, leidžia jam įsišaknyti jos širdyje. Tada ji gali eiti ir nešti žodį ją supančiam pasauliui.

Mes esame pašaukti kaip Marija ir drauge su ja būti žodžio žmonėmis. Esame pašaukti įkūnyti Kristų pasaulyje. Lectio divina metu klausomės, apmąstome, meldžiamės, ilsimės ir liudijame gerąją išgelbėjimo žinią savo gyvenimu. Būdami klusnūs, džiaugsmingi ir dėkingi už tai, ką Dievas padarė, mes galime kviesti ir kitus žmones tapti to paties naujo mus perkeitusio gyvenimo dalininkais.

Evangelizacinį katechetinį lankstinuką (12 p.) galima užsisakyti redakcijoje.