Žodžiai į širdį
Dievo trokštąs žmogus uoliai studijuoja ir mąsto įkvėptuosius žodžius,
žinodamas, kad tikrai atras Tą, Kurio trokšta (šv. Bernardas Klervietis. Giesmių giesmės komentarai. Pamokslas 23, 3).
„O kaip laukiu atostogų!“ „Nesulaukiu, kada galėsiu eiti su tavimi pietauti“. „Kaip džiaugiuosi, kad eisiu su mamyte šeštadienį pasivaikščioti“. Visi šie sakiniai atskleidžia juos ištarusiųjų laukimą, kad įvyktų tas gėris, kurio jie trokšta.
Laukimas, troškimas svarbus ir skaitant Šventąjį Raštą. Rašte slypinti malonė ir mūsų tikėjimas yra glaudžiai susiję. Trumpai sakant, juo labiau mes tikėsimės, kad Dievas darbuosis mumyse, mums skaitant Šventąjį Raštą ir meldžiantis, juo būsime ausylesni Jo balsui ir akylesni Jo artumui.
Šv. Bernardo žodžiuose glūdi tikrumas, kad ieškodami Viešpaties Šventraštyje išgyvensime glaudų artumą su Juo. Bernardas tikėjo, kad Šventasis Raštas mus gali priartinti prie Jėzaus ir pastūmėti mylėti, galvoti, kalbėti ir matyti pasaulį taip kaip Jis. Juo labiau trokšime, mąstysime, studijuosime, juo artimiau susibičiuliausime su Jėzumi ir juo labiau pamilsime Jį ir sykiu kitus Jo meile.
Tad pakalbėkime, kaip melstis skaitant ir apmąstant Šventąjį Raštą, kad mūsų bendrystė su Viešpačiu būtų tokia artima, apie kokią rašė šv. Bernardas.
Šventojo Rašto pažadas
Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai. Mokykite ir raginkite vieni kitus visokeriopa išmintimi; su dėkinga širdimi giedokite Dievui psalmes, himnus ir dvasines giesmes. Ir visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per jį dėkodami Dievui Tėvui (Kol 3, 16–17).
Bažnyčia turi seną tradiciją, puikiai padedančią tikintiesiems atsiverti Viešpaties apreiškimui. Tai lectio divina, kitaip sakant, įkvėptasis Šventojo Rašto skaitymas. Šį metodą ištobulino Europos vienuoliai. Nors yra daug jo atmainų, bet paprastai jį sudaro keturi žingsniai: Dievo žodžio skaitymas, žodžio apmąstymas, malda, susitelkus ties Dievo žodžiu, ir žodžio kontempliavimas.
Lectio divina pamatas – tikėjimas, kad Dievas Šventojo Rašto žodžiams suteikė ypatingą malonę. Tad jei yra naudinga apmąstyti šventųjų mintis ar Bažnyčios mokytojų raštus, juo labiau naudinga apmąstyti Dievo žodį. Šventojo Rašto išmintis pranoksta visų kitų raštų išmintį, Biblija mus gali įvesdinti į naują, daug gilesnį Viešpaties pažinimą ir patyrimą. Skaitydami, pavyzdžiui, šv. Teresės Avilietės ar šv. Tomo Akviniečio raštus, galime gauti nepaprastai didingų ir gilių įžvalgų, geriau pažinti savo Viešpatį, o skaitydami Šventąjį Raštą galime patekti tiesiog į Tėvo širdies ir minties gelmes.
Dievo žodžio skaitymas
Kaip išmokti lectio divina? Prieš pradėdamas tinkamai nusiteik. Susirask tylią vietelę, kur galėtum netrukdomas skaityti Dievo žodį ir melstis. Pasistenk laikinai atidėti į šalį rūpesčius, pasirink laiką ir vietą, kur tavęs niekas netrukdytų. Tad skirk kelias minutes stotis Viešpaties akivaizdon. Prašyk Jėzų atverti tavo „širdies akis“ ir nukreipk į Jį savo žvilgsnį (plg. Ef 3, 17; Žyd 3, 1). Melsk Šventąją Dvasią apreikšti tau dangaus slėpinius ir išlieti Dievo malonę. Galiausiai prašyk Dvasią vesti tave tiesos keliu (plg. 1 Jn 2, 27).
Tada pasirink Šventojo Rašto pastraipą, kurią nori apmąstyti ir kuria remdamasis nori melstis. Vieni žmonės pradeda Pradžios knyga ir pamažėl keliauja per Bibliją. Kiti pasirenka konkrečią knygą, pavyzdžiui, pranašo Izaijo knygą ar Laišką žydams. Dar kiti pirmenybę teikia evangelijoms. Kiti pirmiausia imasi Pauliaus, Jono ar Petro laiškų. Svarbu pradėti nuo to, kas suprantama, artima, o ne griebtis sunkiausio. Pradedantiesiems patartina imti skaityti evangelijas ar psalmes.
Pasirinktą pastraipą įdėmiai perskaityk, gal net kelis kartus. Jei jauti, kad tai naudinga, perskaityk ir balsu. Radus neaiškų žodį ar sakinį, pravartu žvilgterėti į Šventajame Rašte pateikiamus komentarus, taip pat pažiūrėti, kas tuo klausimu rašoma Katalikų Bažnyčios katekizme. Jei turi galimybių, neaiškias vietas bent vėliau išsiaiškink skaitydamas knygas apie Šventąjį Raštą, Biblijos komentarus. Nors lietuvių kalba jų mažoka, bet gal skaitai kitomis kalbomis? Visų papildomų priemonių reikia tam, kad gerai suprastum, ką išties ta Šventojo Rašto vieta reiškia.
Juo įdėmiau, nuoširdžiau, stengdamasis kuo geriau suprasti skaitai Bibliją, juo didesnį Dievo žodžio poveikį patiri.
Skaitydamas drauge klausykis. Klausykis švelnaus, tylaus Dievo balso, kuris kalbina tave, kaip prieš daug metų kalbino pranašą Eliją (plg. 1 Kar 19, 11–13).
Dievo žodžio apmąstymas
Tylaus Viešpaties balso klausymasis atves mus nuo skaitymo prie žodžio apmąstymo. Viena yra įdėmiai skaitant ir naudojantis komentarais suprasti, kas rašoma Šventojo Rašto ištraukoje, kita melsti Šventąją Dvasią atskleisti perskaitytų žodžių prasmę.
Jei kuri nors eilutė ypač patraukia, stabtelk ties ja ir ją apmąstyk. Kaip Marija visa, ką Jėzus sakė ir darė, saugojo ir svarstė savo širdyje (plg. Lk 2, 19), taip ir mes leiskime Šventojo Rašto žodžiams persmelkti mūsų tikėjimą, mintis, viltis ir troškimus. Taip Dievo žodis tampa mūsų žodžiu – mūsų išminties, vilties šaltiniu ir siekiu.
Apmąstydamas pasirinktą pastraipą leisk mintims plaukti. Neversk savęs sustoti ten, kur nelinksta širdis. Tai labai svarbu norint atpažinti, kurlink mus kreipia Dievo balsas, besikreipiantis į mus per Šventojo Rašto žodžius.
Melskis pagal Dievo žodį
Kaip Šventojo Rašto skaitymas ir studijos įveda į Dievo žodžio apmąstymą, taip apmąstymas nutiesia kelią maldai – širdingam pokalbiui su Visagaliu Kūrėju. Maldoje mes aukštiname Viešpatį, dėkojame Jam už begalinį gailestingumą ir įvardijame Jo mums liejamus palaiminimus.
Vienas iš Šventojo Rašto teikiamų palaiminimų – tai, kad mūsų apmąstomas Dievo žodis gali tapti mūsų maldos žodžiais. Kai garbiname Dievą ir Jam dėkojame, įvyksta kažkas nuostabaus. Pamatome, kad įsimylėjome Šventojo Rašto žodžius. Jie mums atvėrė Dievo artumą ir galybę. Suvokiame, kad tie žodžiai turi prasmę mūsų gyvenimui. Juk tai, kas įvyko Pauliui, Dovydui ar Marijai, gali nutikti ir mums. Suvokimas, kad mūsų gyvenimas atspindi Šventojo Rašto veikėjų gyvenimus, mus jaudina ir skatina dar labiau mylėti Dievą.
Pavyzdžiui, skaitydamas ir apmąstydamas palyginimą apie sūnų palaidūną gali jausti, kad Dievas atleido tau nuodėmes, kurios, kaip pirma manei, yra neatleistinos. Arba gali pajusti, kad Tėvas tau sako tą patį, ką sakė vyresnėliui: „Visa, ką turiu, yra tavo. Ateik ir imk. Nebūk įsižeidęs, nelaikyk širdyje pykčio. Eime džiaugtis tuo, ką aš tau dovanojau“.
Perėję nuo apmąstymo prie maldos, suvokiame, kad Biblija yra ne tik istorinis dokumentas ar tam tikroms progoms tinkamų pasakojimų rinkinys. Ji yra gyvenimo žodis. Jį dovanojo Dievas, kad augtų visų mūsų bendrystė su Jėzumi. Šis ypatingas Šventojo Rašto vaidmuo yra esminis mūsų tikėjimo slėpinys. Svarbu, kad visi jį galime patirti.
Dievo žodžio kontempliavimas
Malda atveda į kontempliaciją. Pažvelkime į vyresnio amžiaus porą, tykiai ir ramiai sėdinčią ant suolelio. Jie nugyveno daug metų susituokę, mylėdami vienas kitą. Dabar jiedviem gera tyloje būti kartu. Panašiai yra ir su kontempliacija. Mes tiesiog ilsimės Viešpatyje. Tyliai ir ramiai būname Jo artume. Žinome, kad Jis yra mūsų Dievas. Tiesiog geriame Jo mums liejamą meilę.
Šiame paskutiniame lectio divina etape tereikia kelių žodžių, jei jų apskritai dar reikia. Mes paprasčiausiai nutylame, atsiveriame Dievo žodžiui, pasirengę paklusti tam, ką Jis nori nuveikti mūsų gyvenime. Mes dalyvaujame bendrystėje su Viešpačiu, kaip kad joje dalyvavo Petras, Jokūbas ir Jonas (plg. Mk 9, 2–8). Išgyvename perkeičiančią pranašo Izaijo patirtį (plg. Iz 6, 1–6). Mes suvokiame, kas padėjo šv. Pauliui ištverti darbuose (plg. 2 Kor 12, 1–4), kaip šv. Jonas pakėlė savo vienumą (plg. Apr 4–5).
Lectio divina reikia išmokti. Bet verta dėti pastangas jos mokantis, nes tai įstabus būdas atrasti Dievą ir užmegzti gilesnius bei artimesnius ryšius su Juo. Tad šiais metais apsispręskime skaityti Šventąjį Raštą, mokykimės jį skaityti pagal lectio divina metodą ir žiūrėkime, ką Dvasia nuveiks su mumis. Atminkime, kad viltingi šv. Bernardo žodžiai, jog „Dievo trokštąs žmogus uoliai studijuoja ir mąsto įkvėptuosius žodžius, žinodamas, kad tikrai atras Tą, Kurio trokšta“, šiandien galioja lygiai taip pat, kaip ir prieš devynis šimtus metų, kada jie buvo parašyti. Dievo trokštantys tikrai Jį atras, jei ieškos studijuodami, mąstydami ir melsdamiesi. Šis padrąsinimas skirtas visiems mums.
