Straipsniai

IŠGANOMOJI DIEVO GALYBĖ

Mūsų laikais, kai krikštijama prieš atsivertimą, Krikšto sakramento malonė ir galia ilgai lieka tarsi užmigusios žmogaus gyvenime. Tik atsigręžę į Viešpatį imame patirti Krikšto galybę. Kaip Petras per Sekmines savo pirmuosius klausytojus ragino atgailauti, taip ir Šventoji Dvasia mus nepaliaujamai ragina: „Atgailaukite! Tikėkite, kad Kristus jumyse!“

KRIKŠTU ĮSKIEPYTI Į KRISTŲ

Per Krikštą neįmanoma gali tapti įmanoma. Juk Krikštu mirei ir prisikėlei su Kristumi. Dievas kiekvienam pakrikštytajam duoda Šventąją Dvasią, suteikia tą pačią malonę ir tuos pačius pažadus. Tad laikykis šio įstabaus sakramento malonės. Išpažindamas vieną Krikštą nuodėmėms atleisti, melsk Šventąją Dvasią malonės ištvermingai priešintis nuodėmei. Ir Eucharistijos maldos pabaigoje tardamas didįjį „Amen“ į šį žodį sudėk visą savo širdį ir sielą. Krikštu tu esi suvienytas su Kristumi ir esi naujas kūrinys!

MŪSŲ KRIKŠTO VAISIUS

Velykų laiku pamėgink būti krikščioniu naujai. Kas rytą atsikėlęs sakyk Jėzui: „Tikiu Tavo prisikėlimu.“ Sakyk Jam – svarbiausia, tai sakyk ir sau, – kad tiki, jog prisikelsi su Viešpačiu dėl Krikšto. Skelbk Viešpačiui ir sau, kad tau yra atleistos nuodėmės, kad tu gali artintis prie Dievo, kad esi Jo Kūno čia, žemėje, narys.

Tėvas Raniero Cantalamessa. VISI PASIDARĖ PILNI DIEVO MEILĖS!

Pozityvioji tikrovė, įliejama mums per Krikštą, turi daugybę vardų: naujasis gyvenimas, malonė, dieviškoji įsūnystė, Dvasios dovana, naujoji kūrinija... Tačiau yra viena sąvoka, apimanti viską – tai caritas, meilė. Meilė yra rodymas, kad esame perėję iš mirties į gyvenimą (plg. 1 Jn 3, 14). Šventoji Dvasia yra ne kas kita, kaip Dievo meilė, caritas, tad Apaštalų darbų frazė „Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ reiškia ne ką kita, kaip: „Visi pasidarė pilni Dievo meilės!“.