KOVOTOJAI DVASINIAME MŪŠYJE
Angelai mums padeda priešintis pagundoms
Mes nedažnai mąstome apie angelus. Pamėginkime apie juos sužinoti šį tą daugiau lygindami juos su puolusiais angelais, arba demonais. Logiškai samprotaudami padarome išvadą, kad šį tą žinome apie piktojo mąstyseną ir jo veikimo metodus, o angelams yra būdinga priešinga mąstysena ir priešingi metodai. Taigi jei Šėtonas yra „mūsų brolių kaltintojas“ (Apr 12, 10), angelai yra mūsų palaikytojai ir drąsintojai. Puolę angelai visada mėgina padaryti mus savanaudžius, o šventieji angelai nepaliaudami mėgina padėti mums užmiršti save. Demonai mus vilioja nepaklusti Dievui, o angelai mus ragina elgtis priešingai – paklusti (plg. Pr 3, 1–5).
Kad geriau suprastume angelų veikimą, pažvelkime į vieną žinomiausių pasakojimų apie piktąjį ir jo veikimo būdus – į Jėzaus gundymą dykumoje. Pažiūrėkime, kaip Šėtonas mėgino pulti Jėzų, kad įgytume nuovokos, kaip gerieji angelai stengiasi mus apsaugoti ir paremti. Daugelyje situacijų, patirdami kokią nors dvasinę malonę, sunkiai galime įvardyti, kas veikia mūsų gyvenime: Tėvas, Jėzus ar Šventoji Dvasia. Veikiausiai visa Trejybė! Dar kebliau įvardyti, koks angelas darbuojasi! Visada naudinga žinoti, kad Dievas angelus sukūrė kaip savo žinios nešėjus ir tarnus, idant jie padėtų mums dvasiniame gyvenime. Jie yra neregimos esybės, nešančios mums malonę, padrąsinimą ir paguodą.
Jėzus dykumoje
Šventasis Raštas mums sako, kad Dvasia nuvedė Jėzų į dykumą, kur Jis keturiasdešimt dienų meldėsi ir pasninkavo (plg. Mt 4, 11). Pasibaigus keturiasdešimčiai dienų išalkusį ir pavargusį Jėzų tris kartus ir vis skirtingai mėgino sugundyti Šėtonas. Visus tris kartus gundydamas Šėtonas stengėsi įtikinti Jėzų būti kitokiu Mesiju, nei Jam patikėjo Jo dangiškasis Tėvas.
Pirmuoju gundymu – paversti akmenis į duoną – Šėtonas mėgino Jėzų įtikinti tapti Mesiju, kuris tenkintų tik skubius žmonių įgeidžius. Antruoju gundymu – šokti nuo Šventyklos šelmens ir leistis angelų sugaunamam – piktasis skatino Jėzų tapti įspūdį darančiu Mesiju, gebančiu atlikti paveikius žygdarbius. Trečiuoju gundymu – įgyti pasaulio klusnumą nusilenkiant piktajam – Šėtonas stengėsi paversti Jėzų Mesiju, pavaldžiu demoniškajai karalijai.
Visais šiais gundymais velnias stengėsi iškreipti Jėzų, kad Jis taptų kitoks, nei Dievas norėjo. Taip piktasis mėgina veikti ir mus. Ir kaip angelai tarnavo Jėzui dykumoje, taip jie padeda ir mums gundymų metui atėjus. Angelai visada yra su mumis, jie sako: „Tu esi Dievo vaikas, tau priklauso Dievo vaiko orumas ir garbė. Esi Viešpaties mylimasis. Tapk tokiu žmogumi, kokio Dievas visada norėjo, būk toks, kokio Jis tavęs tikisi!“
Akmenys ar duona?
Pirmasis gundymas susijęs su neatidėliotinų reikmių patenkinimu. Įsivaizduokime Dievo angelus mus tikinančius, kad dangiškajam Tėvui tikrai nesunku duoti maisto, Jis jo turi apsčiai. Angelai mums papasakotų, kaip Dievas maitino izraelitus klajonėse po dykumą, kaip Jėzus stebuklingai pamaitino penkis tūkstančius žmonių keliais kepalėliais duonos ir pora žuvelių.
Sykiu angelai mums primintų, kad dar stipresnis ir svarbesnis maistas yra Dievo žodis. Susilaikyti nevalgius žemiškojo maisto kartais patartina, nes tai padeda mums sutelkti dėmesį į dvasinį Dievo mums teikiamą peną. Jėzus sakė: „Mano maistas – vykdyti valią to, kuris mane siuntė“ (Jn 4, 34). Štai kodėl Jis atmetė Šėtono gundymą. Gundymas buvo priešingas Jo Tėvo valiai tuo metu.
Beje, Šėtonas mus gundo ne tik maistu. Daugelis šio pasaulio dalykų, teikiančių pasitenkinimą, nėra blogi, pavyzdžiui, televizija, internetas, vakarėliai ar lytinis aktas. Pavojus kyla šiems dalykams mus užvaldžius. Tokiomis aplinkybėmis angelai mus ragina tikrinti, kokį poveikį mūsų pasirinkimas turi mums ir mūsų mylimiems žmonėms. Jie mums primena, kad tikra laimė kyla iš mūsų santykio su Dievu ir iš santykių su kitais žmonėmis, o ne iš daiktų, tuojau pat mus patenkinančių.
Dievo gundymas
Antruoju gundymu Šėtonas stengėsi paskatinti didingam ir įspūdingam žygiui. Dievas buvo sumanęs – šio savo sumanymo Jis niekada nepakeitė, – kad Jėzus mirtimi ant kryžiaus išgelbės visą žmoniją. Įsivelti į stebuklingo reginio kūrimą nebuvo Dievo sumanymas. Taigi išmėginti Dievą, kviečiant Jį atlikti įspūdingą žygį, reiškia nepaisyti to, ko Dievas prašė Jėzaus: meilės darbo ir savęs paaukojimo. Vadinasi, čia Šėtonas gundo Jėzų išmėginti savo Tėvą, o gal net suabejoti – tai dar blogiau, – iš Tėvo meilės kylančiu sumanymu mus išganyti.
Jėzus niekada netroško asmeninės šlovės, net darydamas įspūdingą stebuklą. Jis visa darė teikdamas Dievui garbę. Jėzus niekada nemanė galįs savo stebuklais mus išgelbėti. Jis nemanė, kad kaip tik jie mums amžiams atvers dangų. Ir niekada Jėzus negalvojo galintis savo stebuklų gausybe įtikinti Dievą, kad kryžiaus nereikia.
O Šėtonas veikia priešingai. Jis visada mėgina mus įtikinti, kad reiktų Dievą išmėginti. Jis mus skatina kelti tokius klausimus: kodėl turime eiti į Mišias, kodėl reikia atgailauti už nuodėmes, kodėl būtina atleisti, kodėl turime vykdyti Dievo įsakymus? Bet tai ne Jėzaus kelias ir, žinoma, Jis nenori, kad mes eitume tokiu keliu.
Šėtonas mus visada gundo mesti iššūkį Dievui, o angelai nesitraukdami nuo mūsų ragina pasitikėti Viešpačiu. Kai Šėtonas mus gundo kliautis įspūdingais savo pasiekimais, neva jie mus atpirksiantys, angelai mums primena, kad išganymą laimime tikėjimu ir klusnumu, o ne žmogiškomis pastangomis. Žmonėms, Šėtono gundomiems abejoti Dievo meile ir tuo, kad Jis kai ką sumanė mūsų gyvenimui, angelai pasakoja, koks geras yra Dievas ir kad Jis vertas, jog Juo pasitikėtume.
Jėzui kelionė į Kalvariją buvo kasdienis apsisprendimas teikti garbę savo Tėvui. Šios kelionės Jis netrumpino ir nelengvino. Kiekvienas žingsnis Jį artino prie kryžiaus. Buvo gerų dienų ir sunkių. Bet angelai nesiliovė Jo lydėję. Panašiai ir mums, šventumas yra kasdienis apsisprendimas. Būna gerų dienų ir prastų, bet visomis dienomis angelai yra su mumis, jie mus drąsina pasitikėti Dievu. Be to, kaip begalinės Dievo galybės atstovai jie gali daugiau, ne tik prilygti demoniškoms blogio jėgoms!
Suktybė
Trečiuoju gundymu Šėtonas mėgino Jėzų priversti tiesiogiai nepaisyti savo įsipareigojimo Tėvui ir prisiekti ištikimybę tamsos pusei. Jėzui tereikėjo pereiti iš šviesos pusės į tamsos, ir Šėtonas būtų Jam atidavęs visas pasaulio karalystes. Jis būtų padaręs Jėzų karalių Karaliumi ir viešpačių Viešpačiu, tik visiškai kitos plotmės. Žinoma, visokio melo tėvas neketino atiduoti visos savo galios Jėzui, juo labiau nenorėjo ja pasidalyti su Jėzumi. Juk jis nori, kad kiekvienas, taip pat ir Jėzus, jam tarnautų. Tad jis to siekdamas dalija visokiausius melagingus ir suktus pažadus.
Jėzus buvo glaudžiai susivienijęs su savo Tėvu, todėl turėjo stiprybės atmesti šį gundymą. O mums jis gali būti daug sunkesnis, ypač todėl, kad Šėtonas su mumis dažnai elgiasi švelniau nei su Jėzumi. Visi mėgstame turėti sau valią. Visiems patinka būti gerbiamiems, būt šiokiems tokiems autoritetams ar netgi turėti šiek tiek galios. Beje, tai nereiškia, kad ta galia – ir jos bendrininkai turtas bei garbė – jau pati savaime yra nuodėminga. Tai tereiškia, kad jei piktnaudžiaujame galia, turtu ar garbe, pamažėl tampame savanaudžiai, labiau mylintys save nei Viešpatį. Be to, imame labiau vertinti save nei kitus žmones ir mėginame atmesti Dievo valdžią.
Galia, turtas ir garbė geba mus atgręžti į save. Šie dalykai mus gali įkalinti, uždaryti tarp rūpesčių savimi. Bet angelai ir čia mums atskuba pagalbon. Jie išlaisvino Petrą iš kalėjimo, taigi gali ir mus išlaisvinti iš mūsų asmeninių kalėjimų (plg. Apd 12, 6–10). Tad kai pajunti, kad Šėtonas tave skatina piktnaudžiauti galia, kuo nors pasinaudoti ar vertinti pinigus labiau nei žmones, atpažink angelus, vedančius tave priešinga kryptimi. Jie tau gali padėti panaudoti savo dovanas Dievo, o ne savo garbei.
Angelai visur
Šėtonas yra melagis. Jis ir jo demonų gauja žarsto tuščius pažadus. Jis išmėgino visa, kas buvo jo galioje, kad atskirtų Jėzų nuo Jo Tėvo, tad ir mus iš visų jėgų mėgina atplėšti nuo Dievo ir atskirti vienus nuo kitų. Taigi nusiraminkime, nes žinome, kad Dievo angelai mus supa, kad jie yra visur! Jie nuolat mums padeda, mus drąsina ir kovoja mūsų labui prieš Šėtono melus. Jų padedami galime įveikti visas pagundas ir laimėti dvasinį mūšį.
