KAIP DANGUJE
Pasaulyje esame Dievo pasiuntiniai
Jėzus liepė mums melstis: „teateinie tavo Karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mt 6, 10). Viena vertus, šiais žodžiais prašome Jėzų sugrįžti garbėje. Kita vertus, taip prašome mūsų Tėvą suteikti mums malonę kurti dangiškąjį gyvenimą tiesiog čia, žemėje, dabar.
Gyvename Bažnyčios amžiuje, laikotarpiu, prasidėjusiu sulig pirmuoju Jėzaus kaip žmogaus atėjimu ir pasibaigsiančiu antruoju Jo kaip Viešpaties ir Karaliaus atėjimu. Dievas pašaukė mus priimti Jo galybę į savo gyvenimą, kad galėtume ja dalytis su kitais žmonėmis. Jis pakvietė mus bendradarbiauti su Juo, kad Jo Karalystė tikrai ateitų į žemę. Dievas žino, kad be Dangaus galybės nusileidimo į žemę mes, kaip Bažnyčia, negebėtume būti pasaulio šviesa, o Jis juk pašaukė mus spindėti visam pasauliui.
Tad įdėmiau pagvildenkime šiuos esminius Viešpaties maldos žodžius. Ką reiškia melsti mūsų Tėvą, kad į žemę nužengtų Jo Karalystė? Koks, pasak Viešpaties maldos, turėtų būti mūsų vaidmuo?
Karalystė čia
Jėzus fariziejams sakė: „Dievo Karalystė jau yra tarp jūsų“ (Lk 17, 20–21). Šie žodžiai šiandien stebina ne ką menkiau nei tada. Visa niokojantys karai, siaučiantis badas, perversmai, o kur dar mūsų gyvenimuose vešanti nuodėmė ir tarpstantis savanaudiškumas… Regis, Dievo Karalystė tikrai labai toli. Bet tikėjimas mums sako, kad gyventi kaip Danguje galime ir netgi turime jau čia, žemėje, tiesiog dabar. Tikėjimas mus apšviečia: Kristuje turime visą reikalingą malonę ir galią, padėsiančias statydinti Karalystę žemėje. Statydinti Karalystę – tai bendrauti šeimoje, dirbti savo darbą, draugauti ir netgi mylėti priešus taip, kaip nori Dievas.
Tad ko turėtume imtis, kad mūsų gyvenimas žemėje pilnatviškiau atspindėtų gyvenimą Danguje? Pradėkime nuo nuodėmės atmetimo. Danguje nėra nuodėmės. Įžengę į Dangų nebegalėsime nusidėti. O iki tol savo nuodėmėmis skaudiname Dievą. Mūsų nuodėmės žeidžia ir mus bei aplinkinius žmones. Jos mums trukdo mylėti vieniems kitus, slopina Dangaus žemėje troškimą.
Neabejotinai visi žinome, kad kartais būna itin sunku išvengti nuodėmės. Esame silpni ir trapūs, dažnai suklumpame ir dėl puolusios prigimties. Bet tai nereiškia, kad neturėtume priešintis pagundoms. Savo jėgomis niekada netapsime tobuli, bet jei prašysime Tėvą padėti, Jis mus tikrai padarys tobulus. Tėvo stiprinami išties galime tapti vis tobulesni. Dievo malonės persmelkti vis skaisčiau ir ryškiau atspindėsime tobuląją Jo Karalystę.
Imti ir duoti
Nusigręžimas nuo nuodėmės priartins Dangų prie žemės, bet vien atsisakyti nuodėmės negana. Reikia ir atsigręžti į ką nors. Žinome, kad Danguje mus sups tobula ir beribė meilė. Žinome Jėzus mokymą apie du didžiausius įsakymus: mylėti Dievą ir mylėti artimą. Šios tiesos guodžia, stiprina.
Tačiau, pažvelgę į Jėzaus gyvenimą, taip pat į visų didžių šventųjų gyvenimus, matome, kad meilė pranoksta paprastą palankumą, malonų jausmą. Meilė yra veikli. Ji dosniai save eikvoja dėl kiekvieno. Ji nesibodi ligoniais ir atstumtaisiais. Ji skleidžia gerąją Dievo gailestingumo naujieną. Ji eikvoja save dėl kitų žmonių labo. Meilei rūpi visiškai atiduoti save. Be jos ši žemė niekada netaps kaip Dangus.
Nenusigąskime. Netiesa, kad turime mylėti iš visų jėgų, išdalyti kitiems visą savo širdį, o patys negauti nė truputėlio pasidžiaugti meilės gėriu. Dievas veikia kitaip. Pirmiausia Jis mums dovanoja savo meilę. Jis išlieja savo gailestingumą, palankumą, gerumą, švelnumą į mūsų širdis. Ir Jo meilė mums meldžiantis srūva į mus diena iš dienos. Patyrę Dievo meilę nenustygstame vietoje, skubame pas kitus jos paskleisti. Tai grandininė reakcija: pirma mus pačius perkeičia Dievo meilė, o tada užsidegę trokštame Dievo meilę perteikti kitiems žmonėms. Juo daugiau gauname, juo apsčiau duodame. Negalime sustoti.
Kiekvienas didelis ar mažas meilės veiksmas išplečia Dangų iki žemės. Kai mama šeimai verda sriubą, kai tėtė vaikams skaito knygą, kai kaimynė lanko vienišą senutę, kai bendradarbiai dalijasi tikėjimu, kai nepasiturintis parapijietis įmeta monetą į tuščią bažnyčios aukų dėžutę,.. Dangus pamažėl ateina į žemę.
Vargšų šauksmas
Kaip Danguje nėra nuodėmės, taip ten nėra nei vargo ar skurdo. Nėra benamių. Nėra badaujančių, išalkusių ar ištroškusių. Kiekvienas svetingai sutinkamas, kiekvienas vertinamas ir branginamas. Skelbdamas savo misiją į žemę atnešti Dangaus Karalystę Jėzus sakė: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau Gerąją Naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų“ (Lk 4, 18).
Neskubėkime pernelyg sudvasinti šių žodžių, nes Jėzus kalba ne tik apie sergančios dvasios žmones, bet ir apie tuos, kurių kūnas kenčia. Dvasios ligoniams Jėzus skelbia gailestingumo ir atleidimo žinią. Kankinamus kūno negalių Jėzus gydo, pamaitina padaugindamas duoną, pamoko dalytis savo nuosavybe su kitais, būti sąžiningus.
Dabar, kai Jėzus sugrįžo į Dangų, Jo misija tapo mūsų misija. Esame Jo pasiuntiniai, todėl mūsų pašaukimas kiekvieną žmogų, nepaisant jo amžiaus, odos spalvos, tautybės ar kilmės, priimti su meile, pagarba ir teisingumu. Mes atsakome už vargšus, prislėgtuosius, engiamuosius ar atstumtuosius. Jie yra mūsų broliai ir seserys. Jų reikmės yra mūsų reikmės. Jei norime išvysti ateinančią Dievo Karalystę ir žemėje kaip Danguje išsipildančią Jo valią, noriai priešinkimės moraliniam blogiui, nedorumui. Užtarkime ir globokime silpnuosius, paremkime tuos, kuriems sunkiau einasi. Su atjauta eikime pas klystančius. Skardenkime linksmąją Dievo žinią, garsinkime Gerąją Naujieną.
Ar nori nešti Dangų į žemę? Klausk Viešpaties, kaip galėtum pagelbėti Jam šluostyti ašaras (plg. Apr 21, 4). Melsk Jį atmerkti tavo akis, kad matytum šalia esančių žmonių reikmes. Darykime visa, ką įstengiame, visiems, kuriuos pasiekiame, visada, be jokių išimčių.
Pokyčių įrankiai
„Teateinie tavo Karalystė <…> kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mt 6, 10). Reikli ir šlovinga malda. Kai meldžiamės šia malda, Šventoji Dvasia pripildo mus malonės. Kai ją kalbame, Dvasia mums byloja, kad galime gyventi šventą gyvenimą ir keisti pasaulį. Ji sako, kad Jėzus jau išgelbėjo pasaulį nuo nuodėmės ir kad dabar Jis prašo mūsų grąžinti pasaulį Jam. Darbuodamiesi drauge su Dvasia prisidėsime, kad šis pasaulis vis labiau atspindėtų Dangų. Kiekvienas iš mūsų teatranda, kaip besąlygiškai skleisti meilę kitiems.
Jei melsdamiesi ieškome Dievo malonės, tikrai ją surasime. Gausime galios paliauti klimpus į nuodėmes, galios mylėti kiekvieną žmogų iš visos širdies ir nebėgti nuo vargšų. Viešpaties Dvasia ant kiekvieno iš mūsų. Ji patepė mus malone, meile ir galybe. O dabar Ji įkvepia nešti Gerąją Naujieną mūsų mylimiems ir brangiems žmonėms, vargšams ir priešams. Prašo nešti Dievo laisvę prislėgtiesiems ir išvaduoti žmones iš tamsybių.
Mylintis mūsų Tėvas tepripildo tave savo meilės. Jo meilė teįkvepia visus mus atsiliepti į savo pašaukimą, pasitikint, kad Jis žengia su mumis kiekvieną žingsnį! Būkime permainų įrankiai, padedantys nešti dangiškąją Dievo Karalystę į žemę.
