Armand M. Nigro SJ

(Pabaiga. Pradžia 2005 m. rugsėjo – spalio numeryje)

Pateikiame kelis pasiūlymus, kaip galima melstis pasitelkus Šventąjį Raštą šeimoje ar maldos grupelėje.

1. Po pietų prieš nurinkdami indus nuo stalo (žinoma, galite tai daryti ir kitu laiku) pasirinkite trumpą Šventojo Rašto ištrauką, pavyzdžiui, Evangelijos pagal Morkų 4, 35–40. Ją skaito tėvas arba kiti šeimos nariai.

2. Maldos vadovas visus paragina atidžiai klausytis Dievo žodžio ir primena Jėzaus pažadą: „Kur du ar trys susirinks mano vardu, ten ir aš būsiu tarp jų“. Pradedame melstis trumpa įžangine maldele: „Kalbėk mums, Viešpatie. Padėk mums dėmesingai dėtis Tavo žodį į širdis“.

3. Šventojo Rašto pastraipa skaitoma lėtai, raiškiai, darant pauzes, kad kiekvienas žodis įsigertų į klausytojų širdis.

4. Perskaičius Šventojo Rašto ištrauką kiekvienas trumpai pasidalija, kokios mintys jam kilo: „Pajutau…“, „Išgirdau…“, „Suvokiau…“, „Mane sujaudino…“, „Išgyvenau…“, „Tie žodžiai man sako, kad…“. Tai labai trumpas asmeniškas pasidalijimas. Kalbame paprastai, nuoširdžiai, nepamokslaujame, nesistengiame kitų pamokyti. Vengiame šnekėti ne savo, bet visų vardu (verčiau sakyti: „Aš manau“ nei „Mes manome“). Nereikia šio pasidalijimo paversti diskusija. Tai tebūna maldos patirtis. Taikiai, nuolankiai, jautriai klausykimės Viešpaties žodžio ir paprastai pasidalykime, ką jis mums patiems sako ir reiškia.

Nesijaudinkime, jei pasitaiko tylos minučių tarp skaitymo ar tarp dalijimosi įžvalgomis. Tos tylos akimirkos – tiesiog auksinės. Tai retos progos Dievo teikiamai žiniai suskambėti mumyse ir mus persmelkti. Atsipalaiduokime. Skonėkimės Jo žodžiu tylos akimirkomis.

5. Kai visi trumpai pasidalija įžvalgomis, kilusiomis klausantis Dievo žodžio, maldos valdovas dar kartą skaito tą pačią Šventojo Rašto ištrauką. Tai jau kur kas turiningesnis klausymasis, nes kiekvienas klausytojas yra praturtėjęs kitų įžvalgomis. Juk Dievas visiems mums kalba per kitus žmones.

6. Antrą kartą perskaičius tekstą vėl dalijamasi.

7. Ta pati pastraipa skaitoma trečią, paskutinį kartą.

8. Po trečiojo skaitymo meldžiamės spontaniškai kylančia malda. Kreipiamės į Dievą Tėvą, Jėzų, Šventąją Dvasią, prašome Dievo Motinos užtarimo. Pavyzdžiui, „Jėzau, dėkoju, kad mums kalbėjai. Padėk man vis labiau suvokti, kad gyveni manyje ir kituose“.

9. Kiekvienam pasimeldus, tinka sugiedoti himną ar giesmę. Tada jau galime skirstytis.

Tokia malda gali trukti pusvalandį. Nors sunku tiksliai nustatyti laiką, nes minutės lėkte lekia.

Ypač maldos metu Dievo artumas būna nepaprastas. Kai vieni balsiai meldžiasi, kiti nėra tik paprasčiausi klausytojai, jei vienijasi su kitais dvasia ir vienų malda tampa ir kitų malda.

Dalytis Šventuoju Raštu dera maldos grupelėse, šeimose, apskritai visur, kur renkasi krikščionys. Toks pasidalijimas būna veiksmingiausias, kai dalyvauja dešimt ar net šiek tiek mažiau žmonių. Jei susirenka daugiau žmonių, verčiau pasidalyti į mažesnes grupeles.

Tokį dalijimąsi mes vadiname lotynišku žodžiu collatio. Jis reiškia sunešimą, suneštinį valgį. Prie tokio valgio ruošimo prisideda kiekvienas ir visi kartu juo dalijasi.

Pamėginkite šią maldos formą. Aš buvau liudininkas, kaip collatio perkeičia šeimų ir grupių, netgi vienuolių bendruomenių gyvenimą.

Evangelizacinį katechetinį lankstinuką (12 p.) galima užsisakyti redakcijoje.