Tikroji laisvė – kryžiuje
Jėzus sakydamas palyginimus savo klausytojus dažnai nustebindavo. Pavyzdžiui, nuodėmės keliamą pavojų Jis parodė tokį didelį, kad, anot Jo, žmogui verčiau ranką ar koją nusikirsti, akį išsilupti, jei šios kūno dalys jį veda į nuodėmę (plg. Mk 9, 43–47). Bažnyčia visada mokė, kad Jėzus šiukštu nedrąsino savo sekėjų žalotis, veikiau Jis tokiais įspūdingais žodžiais pabrėžė, kad nuodėmė išties tyko mus apiplėšti, atimti iš mūsų amžinąjį gyvenimą.
Kodėl Jėzus pasitelkė tokius pribloškiančius įvaizdžius? Jis žinojo, kad mes rizikuojame tapti nuodėmės vergais, jei leisime nuodėmei vešėti, jei neatgailosime ir nesipriešinsime pagundoms.
Šiame straipsnelyje pagvildenkime, kaip kryžiaus galybe išsilaisviname iš nuodėmės vergijos ir priartėjame prie Viešpaties.
Tvirtovių įveikimas
Vienas svarbiausių atradimų krikščionio gyvenime – kad tikėjimas nėra paprasčiausios žmogaus pastangos. Tikėjimas nėra mūsų pastangos prideramai elgtis ir tikėti tuo, kas dera. Krikščionio gyvenimas veikiau yra susijęs su Dievo galybe, veikiančia mumyse ir pasaulyje. Dievas mus apdovanoja galia nugalėti nuodėmę ir gyventi Jo meile. Tad krikščionio gyvenimas yra garbės Dievui teikimas, tarpusavio meilė Šventosios Dvasios galia.
Kuo tai susiję su kryžiumi? Kristaus kryžius yra vienas galingiausių dvasinių ginklų. Kryžius atlapoja duris malonei, kurios reikia, kad įstengtume gyventi krikščionišką gyvenimą. Šv. Paulius korintiečiams rašė: „Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet turi Dievo galybę griauti tvirtoves. Jais nugalime gudravimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą. Jais paimame nelaisvėn kiekvieną protą, kad paklustų Kristui“ (2 Kor 10, 4–5).
Jau minėjome, kad smarkiai skiriasi „kilnios“ pastangos ir pasikliovimas Dievo galia. Vien žmogaus pastangos, nors geros ir būtinos, nesuteikia dvasinių ginklų. Paulius sako, kad tie ginklai yra galingesni nei Šėtono gundymai. Jie yra tokie aštrūs, kad sutrauko mus apraizgiusius nuodėmės pančius.
Galbūt mumyse įsitvirtino pyktis, niūrumas ar tuštybė. Bet jų tvirtoves – iš jų jie mus gundo, valdo ir atskiria nuo Jėzaus, sugriauna Dievo mums įteikti dvasiniai ginklai – daugiausia kryžius. Būtent kryžius suteikia Dievo galybės išsklaidyti pagundų viliones, ateinančias į mūsų mintis. Tai kryžius padeda mums atsispirti apgaulingiems ir tuštiems nuodėmės džiaugsmams.
Kryžius ir Dvasia
Evangelijoje rašoma, kad kraujas ir vanduo ištekėjo iš mirusio ant kryžiaus Jėzaus šono (plg. Jn 19, 34). Nuo pat pirmųjų savo gyvavimo dienų Bažnyčia į kraują žvelgė kaip į ant kryžiaus atlikto darbo simbolį, o į vandenį – kaip į Šventosios Dvasios simbolį. Nuo Bažnyčios Tėvų laikų tikima, kad jei norime geriau pažinti Dievą, nugalėti nuodėmę, labiau mylėti ir tarnauti Bažnyčiai, mums reikia ir kryžiaus, ir Dvasios.
Laiške galatams Paulius aiškiai atskleidė ryšį tarp Šventosios Dvasios ir kryžiaus. Pamatęs, kad galatai prarado pirma turėtą dvasios žvilgsnio vaiskumą, jis labai susijaudino ir klausė jų: „O neprotingi galatai! Kas apkerėjo jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas nukryžiuotasis Jėzus Kristus? Noriu jus paklausti tiktai vieno dalyko: ar jūs gavote Dvasią įstatymo darbais, ar paklusdami tikėjimo skelbimui?“ (Gal 3, 1–2).
Paulius mokė galatus, kad Jėzaus Kristaus kryžius suteikė jiems visas įsūnių ir įdukterių teises. Taigi jie jau nebe nuodėmės vergai, bet bendraįpėdiniai su Kristumi. Apaštalas aiškino, kad jų širdyse gyvenanti Šventoji Dvasia be paliovos šaukia „Aba, Tėve!“ (Gal 4, 6–8). Jis norėjo, kad galatai suprastų, jog būtent kryžiumi jie buvo išlaisvinti iš savo nuodėmių (plg. Gal 5, 1); jis troško, kad jie pažintų savo pašaukimą būti laisviems (plg. Gal 5, 13). Apaštalas, galatams prašant Šventąją Dvasią parodyti kelią į laisvę, perspėjo, kad be Jėzaus kryžiaus nėra laisvės.
Savo mokymą Paulius apibendrino žodžiais: „Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais. Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią“ (Gal 5, 24–25). Kitaip tariant, turime priimti kryžiaus galybę į savo gyvenimą, o tai padarysime tik Šventosios Dvasios galia.
Kaip naudotis kryžiaus galybe
Jau sakėme, kad Kristus mirė kartą už visus. Jo kryžius mus išlaisvino. Tai yra tiesa. Tačiau esama skirtumo tarp tiesos žinojimo ir kryžiaus galios įžvelgimo savo gyvenime. Ar leidžiame jam darbuotis mumyse, trupinti nuodėmės tvirtoves ir vietoj jų brandinti Šventosios Dvasios vaisius?
Jei norime matyti, kaip kryžiaus galybė veikia mumyse, turime ja tikėti. Taigi turime sau sakyti, kad Jėzus mirė už mūsų nuodėmes ir kad nuodėmė mums jau nebeturi galios. Anot Pauliaus, „Mes žinome, jog mūsų senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei“ (Rom 6, 6). Tai tiesa, į kurią remtis turi mūsų tikėjimas. Tai tiesa, kuri turėtų tapti mūsų kasdienio tikėjimo išpažinimo dalimi. Kasdien vos atsikėlę skelbkime, kad Jėzus numirė už visų mūsų nuodėmes ir kad nuodėmė mums nebeturi jokios galios. Dienai bėgant, ypač kai jaučiame pagundas, vėl pakartokime šią tiesą ir tikėjimu atsiduokime kryžiaus galiai, kurią skelbiame.
Galime šią tiesą skelbti Pauliaus žodžiais arba juos prisitaikyti sau: „Tikiu, kad esu miręs nuodėmei ir gyvas Dievui Kristuje Jėzuje. Neleisiu nuodėmei viešpatauti manyje, priversti mane paklusti jos geiduliams. Nesileisiu į nuodėmę, nebūsiu nedorumo įrankiu. Atsiduodu Dievui, mane išvedusiam iš mirties ūksmės į gyvenimą. Noriu būti Dievo teisumo įrankiu. Nuodėmė man jau nebeturi galios, nes aš pavaldus Dievo malonei“ (plg. Rom 6, 11–14).
Tai ne psichologiniai pramanai. Veikiau tai yra būdas prisiliesti prie Dievo galybės ir patirti Jį padedantį mums kovoti su pagundomis. Juo daugiau skelbiame Kristaus kryžiaus tiesą, juo labiau mumyse išlaisvėja kryžiaus galybė. Jei pasitikime Jėzaus kryžiumi, Jo malonė išlaisvinama mūsų gyvenime. Mes tampame sustiprinti ir paguosti, atrandame naują džiaugsmo skonį ir ateities viltį.
Ne tik nugalėtojai
Dievas mus apdovanoja savo galybe, kai mes skelbiame Jėzaus kryžių ir iš paskutiniųjų stengiamės išvengti nuodėmės. Kryžiaus galybė mums suteiks naujų jėgų tarti nuodėmei ar pagundoms „ne“. Išvysime kryžiaus galybės vaisius, kai mus varginusios pagundos nuslops, o mus pavergusios tvirtovės subyrės į šipulius.
Jei norite patirti kryžiaus galybę, paprasčiausiai pasirinkite dvi ar tris gyvenimo sritis, kuriose norėtumėte su savimi padirbėti. Tada kasdien su šv. Pauliumi skelbk, kad tos gyvenimo sritys yra mirusios nuodėmei ir gyvos Dievui. Stenkis kiek galėdamas pavesti jas kryžiaus galybei, kad iš tikrųjų jose numirtų visa, kas ne iš Dievo. Po kelių savaičių pasižiūrėk, ar kas nors pasikeitė. Jei patiri didesnę ramybę ir laisvę, gali būti tikras, kryžiaus galybė darbuojasi tavyje!
Šią gavėnią priisimkime nugalėtojų vaidmenį. Įveikime visa, kas mus skiria nuo Jėzaus. Paulius įtikinėjo, kad „nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Rom 8, 38–39). Paulius tuo buvo įsitikinęs, nes pažino kryžiaus galybę, išlaisvinusią jį iš nuodėmės. Paulius suprato, kad visi mes galime pažinti šią galybę. Teapdovanoja jus Viešpats šią gavėnią savo malone ir laisve.
