Straipsniai
Ankstyvosios Bažnyčios krikščionys skaitydavo Šventąjį Raštą būtent lectio divina būdu. Užuot stengęsi Šventojo Rašto tekstą išgvildenti, jie stengdavosi šiuo būdu susitikti su tekstu, o per jį galiausiai susitikti su pačiu Viešpačiu. Taigi skaitome Bibliją lectio divina būdu veikiau ne tam, kad įgytume žinių, bet kad būtume perkeisti.
Lecto divina yra maldos būdas, siekiantis patį mūsų maldos pagrindą – ilgesį, kad Dievas išlietų mumyse savo malonę ir mums save apreikštų. Nėra vieno vienintelio metodo, kaip praktikuoti lectio divina. Dvasiniai ankstyvosios Bažnyčios mokytojai niekada nepasitikėjo pernelyg griežtai apibrėžtais maldos metodais. Jie visuomet stengėsi palikti vietos laisvam atsiliepimui į Dvasios įkvėpimus.
Mes esame pašaukti kaip Marija ir drauge su ja būti Žodžio žmonėmis. Esame pašaukti įkūnyti Kristų pasaulyje. Lectio divina metu klausomės, apmąstome, meldžiamės, ilsimės ir liudijame gerąją išgelbėjimo žinią savo gyvenimu. Būdami klusnūs, džiaugsmingi ir dėkingi už tai, ką Dievas padarė, mes galime kviesti ir kitus žmones tapti to paties naujo mus perkeitusio gyvenimo dalininkais.
