Straipsniai
Nedažnai žmogaus gimtadienį švenčiame ištisus metus. Na, bet Teresė Avilietė neeilinis žmogus! Ji ne tik Ispanijos literatūros milžinė, bet ir vienuolinio gyvenimo atnaujintoja, mistikė, dvasinio gyvenimo mokytoja. Mažutė, bet galinga moteris. Teresė darė didžiulę įtaką savo meto Bažnyčiai ir jos įtaka laikui bėgant vis augo. Drauge su šventąja Kotryna 1970 metais ji buvo paskelbta Bažnyčios Mokytoja. Jiedvi buvo pirmosios moterys, pagerbtos šiuo titulu. Teresės Avilietės raštai ir dabar yra labai populiarūs, išversti į kelias dešimtis kalbų. Jos dvasiniai patarimai padėjo nesuskaičiuojamai daugybei žmonių labiau patirti Kristaus meilę ir artumą. Todėl Bažnyčia nusprendė visus metus (nuo 2014-ųjų iki 2015-ųjų spalio 15-osios) iškilmingai švęsti Teresės Avilietės 500 metų gimimo jubiliejų.
Šventoji Teresė Avilietė viena iš žemiškiausių mistikių Bažnyčios istorijoje. Ji mokėjo su Šventąja Dvasia pakilti iki dangaus, bet niekada nepamiršdavo kojomis remtis į žemę. Ši gilių dvasinių įžvalgų turinti moteris maldą nusakė kaip nuoširdų draugų dalijimąsi, arba pokalbį. Užuot pateikusi maldos apibrėžimą, ji mokė gyvenimo nuostatos. Ji atrado, kad mums tereikia uoliai ieškoti Viešpaties, o Jis padarys viską, kad priartėtume prie Jo. Teresė gebėjo kartu su apaštalu Pauliumi sakyti: „Aš visa galiu tame [Kristuje], kuris mane stiprina“ (Fil 4, 13). Toks paprastas, bet pasitikėjimo kupinas požiūris padėjo jai nugalėti dvasinį slibiną, vieną iš galingiausių ir dažniausių dvasinių kliūčių. Kaip Teresės pavyzdys ir mokymas gali padėti mums įveikti kai kuriuos slibinus, grasančius mūsų dvasiniam gyvenimui?
Pasak Teresės, jei norime artimai bendrauti su Dievu, pirmiausia turime išmokti palįsti po Jo malonės srove. Turime išmokti pasiduoti Dievui, leistis Jo parbloškiami, pakerimi. Daugelis Teresės bendruomenių vienuolių buvo beraštės, todėl ji, tai žinodama, negalėjo liepti joms paskaityti knygą ar gilintis į Šventąjį Raštą. Jai teko sekti Jėzaus pavyzdžiu – pasitelkti pavyzdžius ir palyginimus. Tad Teresė kalbėjo apie pilis ir deimantus, apie lietų ir upes. Jos vaizdiniai buvo gyvi, įsimintini, įsiūbuojantys ir uždegantys vaizduotę...
Bažnyčia švenčia jaunimo apaštalo, visame pasaulyje garsaus šventojo kunigo Jono Bosco gimimo dviejų šimtų metų (1815–2015) jubiliejų. Liturgijoje šį šventąjį minime sausio 31-ąją. Tad pažvelkime, kaip galėtume sekti Jono Bosco pavyzdžiu.