Straipsniai

MEILĖS SANDORA

Bažnyčia labai gerbia santuoką, todėl netgi vadina ją sakramentu sandora – šventu ryšiu, kuris negali būti pažeidžiamas. Tačiau santuokos diena tėra visa ko pradžia. Metams bėgant santuokos sandora pakeičia sutuoktinius. Jų gyvenimas vis labiau susipina, mokantis mylėti vienas kitą ir tarnauti vienas kitam geru ir blogu metu. Santuokos vaizdinys puikiai atskleidžia tą sandorą, kurią Dievas sudarė su kiekvienu iš mūsų, taigi ir su tavimi. Dievas užmezgė šventą, nepertraukiamą ryšį su mumis, ir šis ryšys mus keičia iš vidaus. Šio žurnalo numerio straipsneliuose kalbame apie sandorą, kaip Dievas mums neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo. Klausiame, kaip mūsų pačių ir mūsų kaip Bažnyčios gyvenimas keičiasi įsipareigojus gyventi Dievo sandora.

SVARBESNI NAUJOSIOS SANDOROS PAŽADAI

„Kokia kita didelė tauta turi taip arti savęs esantį dievą, kaip yra VIEŠPATS, mūsų Dievas, kada tik mes jo šaukiamės?“ (Įst 4, 7). Regis, buvo ir taip gerai, bet Dievas sumąstė kai ką dar geresnio, dar didingesnio: naują sandorą, kuri perkeistų Jo tautą iš pašaknių ir aprėptų ne tik Izraelį, bet ir visas žemės tautas. Tai buvo visiška kitokybė ir naujybė. Todėl pranašas Jeremijas skelbė: „Juk VIEŠPATS sukūrė naują dalyką žemėje“ (Jer 31, 22). Dievas tarsi iš naujo sukūrė ar perkūrė žmones. Šiame straipsnelyje apžvelgiama, kuo ši naujoji sandora yra geresnė, aukštesnė nei buvusioji. Ir svarbiausia: kaip mes galime persiimti jos palaiminimais?

KRISTAUS LAIŠKAS

Dievas sudarė sandorą su mumis. Jis įsipareigojo pats pašalinti mūsų nuodėmes ir pripildyti mus savo malonės. Priimdami šią malonę ir leisdami jai keisti mūsų mąstyseną bei veikseną, tampame Dievo meilės laišku aplinkiniams žmonėms. Tad tikėk, kad Dievas veikia tavyje. Tai Jo tau skirto sandoros pažado dalis. Kasdien dėkok Jam už šią dovaną. Dėkok, kad Jis susisaistė su tavimi sandora ir pavertė tave laišku, atskleidžiančiu Jo meilę ir gailestingumą visiems žmonėms, su kuriais susitinki.

Hallie Riedel. RINKTIS DIEVO KELIĄ

Šv. Aloyzas Gonzaga padarė praktinius pasirinkimus, neleidusius jo aplinkai ir kilmingai šeimai nulemti jo tapatybės. Pašaukimas būti Dievo sūnumi jam buvo pirmesnis ir svarbesnis. Nors kai kurie žmonės jo kuklumą suprato kaip drovumą, o nusižeminimą kaip talento švaistymą, jaunojo Luidžio pasirinkimai reikalavo drąsos, apsisprendimo ir tikrojo nuolankumo. Jis išliko tyras, gerbiantis savo tėvus, mokantis pasipriešinti pasaulio dvasiai, nes savo stiprybę, beje, ir pavyzdį ėmė iš Dievo. Aloyzas mums rodo, kad galime gyventi taip, kaip Dievas nori, nors aplinkinė kultūra ir negerbia Dievo. Ši pamoka reikalinga ne tik jauniems žmonėms, bet ir kiekvienam iš mūsų.